Kūno kalba

Paprastai pripažįstama, kad laikysena ir kūno orientacija yra universalios visuose žmonėms. Nepriklausomai nuo kultūros specifikos, mes paprastai galime atpažinti agresiją, lengvumą, familiarumą ir pan. Tačiau tam, kaip asmeninė erdvė yra naudojama sąveikaujant su kitais, daug įtakos turi kultūra ir gali turėti simbolinę reikšmę (Ekman, 1992).

Pavyzdžiui, žinoma, kad kai kuriose arabų, Azijos, Pietų Europos ir Lotynų Amerikos kultūrose priimtinas atstumas tarp asmenų formaliuose susitikimuose gali būti mažesnis nei Šiaurės Amerikoje ar Šiaurės Europoje. Kūno padėtis taip pat skiriasi: arabų šalyse, pavyzdžiui, žmonės stovi labiau akis į akį, nei JAV ar Europos šalyse. http://www.payer.de/kommkulturen/kultur043.htmPoxemic Hall (26.6.2018)

Šie veiksniai gali sukelti nesusipratimus tarp skirtingų kultūrų atstovų. Pavyzdžiui, pagal protokolą policijos pareigūnai raginami atsistoti konkrečiais būdais, kad būtų apsaugoti vienas kitą pavojaus atveju. Tikėtina, kad Vokietijos policijos pareigūnas tikisi, kad civilis išlaikys daugiau ar mažiau 1 m atstumą ir neatsistos tiesiai priešais jį. Trumpesnis atstumas ir pozicija veidas į veidą gali būti vertinami kaip agresyvus arba dominuojantis elgesys. Tai nebūtinai tą reikštų, jei civilis yra atvykęs iš kultūros, kai toks atstumas ir padėtis yra įprastas oficialiose situacijose.

Patarimai:

• Aktyviai stebėkite savo pašnekovo kūno kalbą
• Venkite neteisingai interpretuoti savo pašnekovo kūno kalbą
• Atminkite, kad kūno kalba priklauso nuo kultūros
• Sužinokite, iš kur yra jūsų pašnekovas. Tai padės jums suprasti jo kūno kalbą.

Emocijos

Visi žmonės išreiškia emocijas, tokias kaip baimė, pyktis, liūdesys, laimė per tam tikrus nežodinius elementus (pavyzdžiui, lūpų / burnos ar akių judesiai), kurie yra universalūs. Tačiau tai, kaip ir kokiu mastu mes demonstruojame emocijas, priklauso nuo kultūros. Tai reiškia, kad yra skirtumų, kaip kultūra vertina tam tikrų emocijų rodymo tinkamumą.

Tyrimai rodo, kad yra tam tikra sąsaja tarp kultūros dimensijų „Kolektyvizmas – individualizmas“, „Didelis – mažas atstumas galios pozicijos atžvilgiu“, taip pat „Vyriškumas – Moteriškumas“ ir emocijų rodymo bei reguliavimo. (Fernández, Carrera, Pilar ir kt., 2000)

Kultūrose, kuriose labiau reiškiasi individualizmas, emocijos bus rodomos lengviau nei kultūrose, turinčiose aukštesnį balų skaičių kolektyvizme. To priežastis yra ta, kad kolektyvistinėse kultūrose, pavyzdžiui, Azijos šalyse, individualūs laimės ar pykčio rodmenys gali sutrikdyti grupės harmoniją.

Kultūrose, kurios gauna daugiau taškų kategorijose „Galia ir atstumas“ ir „Vyriškumas“, emocijos gali būti mažiau atvirai rodomos nei šalyse, kuriose yra mažiau balų, nes emocijų protrūkis gali reikšti nepagarbą. Dėl šios priežasties vokiečiai gali pasirodyti gana neutralūs.

Tačiau ši tema yra labai sudėtinga, nes tos pačios rūšies emocijų kultūrinis formavimas įvairiose šalyse gali skirtis. Pavyzdžiui, šypsena ir juokiasi Azijos kultūrose turi skirtingas reikšmes. Žinoma, tai gali reikšti laimę. Tačiau tai taip pat gali būti įvairių neigiamų emocijų išraiška. Kikenimas ir juokas gali būti neramumo ženklas, juoktis gali paslėpti baimę ar kitas stipriai jaučiamas emocijas, pavyzdžiui, liūdesį ar skausmą. Kai kurios kitos musulmonų religijos kultūros ritualizavo nelaimės rodymą mirties atveju, kitos Viduržemio jūros regiono kultūros atviriau rodo nerimą, liūdesį nei Šiaurės Europos, tačiau tam neturi (dabar) tinkamų ritualinių formų.

Patarimai:

• Stenkitės vengti neteisingai interpretuoti savo pašnekovą pagal savo emocinius standartus
• Atminkite, kad emocijų rodymas yra specifinis kultūrai
• užduoti klausimus, padedančius suprasti situaciją

Literatūra

Ekman, Paul (1992). „Are there basic emotions?”, in: Psychological Review, vol. 99 (3), pp. 550–553.

Fernández, Itziar, Carrera, Pilar et al. (2000). “Differences between cultures in emotional verbal and non-verbal Reactions”, in: Psicotema, Vol. 12, Supl., pp. 83-92 https://www2.uned.es/dpto-psicologia-social-y-organizaciones/paginas/profesores/Itziar/Psicothema2000.pdf (24.7.2018)

Hall, Edward (1966). The Hidden Dimension, Garden City, N.Y.

http://www.payer.de/kommkulturen/kultur043.htmPoxemic Hall (26.6.2018)

https://www.management-issues.com/opinion/7239/emotional-differences-across-cultures/ (24.7.2018)