3. Patarimai kultūros klausimais

Bendravimas

Skirtingos kultūros bendrauja skirtingai. Kai kurios kultūros yra labiau teismukos, kai kurios yra mažiau. Tiesioginio ir netiesioginio bendravimo sąvoka apibrėžia, kokiu mastu kultūra remiasi ne tik tuo, kas pasakyta, bet ir nežodiniais pranešimais, išreiškiančiais dalykus. Žinoma, galime apibūdinti tik bendras tendencijas. Net vienoje šalyje gali būti skirtumų.

Daug dėmesio kontekstui skiriančiose kultūrose (aukšto konteksto kultūrose) paprastai nenaudojamas tiesioginis bendravimo stilius. Tai reiškia, kad neigiami pranešimai (kritika, sudėtingos situacijos) negali būti atvirai pateikiami. Žmonės iš tokių kultūrų (pvz., Afganistano, Pakistano, Persų, Azijos, Arabų, Afrikos, Prancūzijos, Italijos) remsis tuo, kad jų kolegos teisingai interpretuos pranešimą, skaitant „tarp eilučių“, pavyzdžiui, stebėdami veido išraiškass, gestus, pauzes bendravimo metu arba suprantant naudojamas metaforas (Hall, 1976).

Mažiau dėmesio kontekstui skiriančios kultūros (mažo konteksto kultūros), tokios kaip vokiečių, olandų, šveicarų ir amerikiečių kultūra, kita vertus, sako, ką jie nori pasakyti, atvirai, ir daug dėmesio neskiria žodžių formuluotei ar žodžių „įvyniojimui“. „Taip“ reiškia „taip, aš sutinku“ ir tai nereiškia „taip, aš girdėjau, ką pasakėte“. Kritika yra laisvai pateikiama, kalbama apie neigiamas situacijas, per daug neatsižvelgiant į pašnekovo jausmus, nes bendravimo tikslas yra pagerinti situaciją arba geriau atlikti darbą ar užduotį.

Tarpkultūriniai iššūkiai gali kilti, kai, pavyzdžiui, Vokietijos policijos pareigūnas arba NVO bendrauja su pabėgėliu iš aukšto konteksto kultūros, pvz., Afganistano. Asmens, turinčio aukštą kontekstinę kultūrą, akyse tiesioginis būdas spręsti tokias sudėtingas temas kaip pabėgimas, integracija ir atsakomybė naujoje visuomenėje gali pasirodyti pernelyg tiesioginis ir gali įžeisti pabėgėlio asmeninius jausmus.

Patarimai:

  • Jei atėjote iš žemos kontekstinės kultūros, pasirinkite savo žodžius atidžiai
  • Stebėkite savo pašnekovo nežodinę kalbą, kad suprastumėte, kaip jis reaguoja į jūsų žodžius
  • Jei atėjote iš aukšto konteksto kultūros, nedvejodami rinkitės aiškią formuluotę, kai bendraujate su kuo nors iš žemos konteksto kultūros. Priešingu atveju jie gali nesuprasti, ką jūs norite pasakyti.

Santykių orientacija – taisyklių laikymasis

Kai kurioms kultūroms santykiai yra svarbesni nei taisyklės ir užduotys (Trompenaars, 1997).

Palyginti su kai kuriomis Vakarų Europos šalimis, tokiomis kaip Vokietija, Šveicarija ir kiti Šiaurės Europos regionai, žmonės iš arabų ir Rytų Europos dažnai bendrauja labiau asmeniškai. Žmonėms iš šių šalių svarbu pirmiausia užmegzti asmeninį pagrindą prieš pereinant prie darbo ar rimtų temų.

Ypač NVO kontekste šis į užduotį orientuotas požiūris gali sukelti sunkias situacijas. Žmonės iš į santykius orientuotų šalių negali „atsiverti“ tiesiogiai be nedidelio „apšilimo“ prieš pereinant prie pokalbių apie rimtas temas.

Kai kuriose kultūrose, santykiams skiriančiose daug reikšmės, taisyklių laikymasis gali būti mažiau svarbus. Taip yra todėl, kad asmeniniai santykiai vertinami daugiau nei griežtas taisyklių laikymasis. Tokiose šalyse dėl to, kad veiktų santykis, kartais nesilaikoma taisyklių. Jei konfliktas kyla dėl to, kad nesilaikoma taisyklės, gali būti naudinga įsitraukti asmeniniu lygmeniu, kad asmuo asmeniškai įsipareigotų. Tada yra didelė tikimybė, kad konfliktas bus išspręstas.

Patarimai:

  • Pokalbio pradžioje pasiplepėkite su pašnekovu. Tai padės sukurti pasitikėjimą.
  • Būkite pasiruošę atsiverti, net jei jums tai atrodo keista.
  • Galvokite ne tik apie tai, ką norėtumėte pasakyti, bet ir apie tai, kaip save išreiškiate.
  • Būkite lankstūs norėdami kurti santykius.

Literatūra

Hall, E. T. (1976). Beyond Culture. New York: Anchor Books.

Trompenaars, F. (1997). Riding the waves of culture. 2. ed., London, Boston: Nicholas Brealey Publishing,